• lapkričio 10, 2015

1. Vertikalus filmavimas. Sakoma, jog darantiems šią „nuodėmę“ yra sukurtas atskiras pragaras, kuriame jie sėdės didžiuliame kino teatre ir vertikaliame ekrane žiūrės filmus. O jei kalbant rimtai, televizoriai, monitoriai, planšetiniai kompiuteriai ar video grotuvų programos pateikia vaizdo medžiagą horizontaliai, todėl yra priimta, kad medžiaga, skirta jiems, pateikiama taip pat horizontali. Vertikaliai nufilmuotus video labai sunku pritaikyti tolimesniam naudojimui. Nufilmuotas vaizdas užpildys tik apie ⅓ ekrano, o kraštuose žiūrovas matys juodus laukus arba montažo metu uždėtą foną. Daugiausia painiavos įvedė išmanieji telefonai, kurie yra pritaikyti laikyti vertikaliai, atitinkamai, per daug nesigilinant į filmavimo subtilybes, jais ir filmuojama vertikaliai. Taip pat vertikalus kadras labai dažnai naudojamas fotografijoje, dėl žurnalų vertikalaus formato. Kiekviena taisyklė turi išimčių, todėl jei jūs savo vartotojams video rodysite tik vertikaliuose ekranuose (pvz. lauko ar vidaus reklamos ekranai, tokius Lietuvoje naudoja STATOIL, Forum Cinemas ir kt.) ar tik išmaniajame telefone (pvz. nufilmavus video juo iškarto dalinatės savo Facebook paskyroje), tuomet galite filmuoti ir vertikaliai.

2. Drebančios rankos. Kamerą laikykite stabiliai. Negaudykite filmuojamo objekto, o tik švelniai keiskite kameros poziciją, jei filmuojamas objektas juda iš kadro. Kad nedrebėtų rankos, rekomenduoju visų pirma pačias paprasčiausias priemones. Laikydami kamerą įsiremkite alkūnėmis į save, pasinaudokite kolegos pečiu ar suraskite kokią kitą atramą: sieną, tvorą, automobilį ar pan. Taip pat, kad kamera stabiliai stovėtų ar tolygiai judėtų, galima naudoti įvairius įrenginius: vienkojai (angl. monopod), trikojai (angl. tripod), įvairūs laikikliai (angl. rig), bėgeliai (angl. sliders), vežimėliai (angl. dolly), kranai (angl. crane), kameros stabilizavimo sistemos (angl. steadicam) ir t. t. Tam tikrais atvejais drebinti kamerą galima ir reikia, atkreipkite dėmesį, kaip yra nufilmuotos įtempčiausios veiksmo filmų  siužeto dalys. Dažniausiai žiūrovui drebančiu vaizdu yra perteikiama įtampa, pavojus, grėsmė.

3. Nuobodus montažas. Negaiškite žiūrovo laiko, rodykite tik tai, ką reikia rodyti, turite prikaustyti žiūrovą prie ekrano ir nė sekundės neleisti jam nuobodžiauti. Kiekviena sekundė gali būti lemtinga. Žiūrovas išjungs video, nebus perteikta žinutė, o blogiausiu atveju, prarasite jį amžiams, nes video asocijuosis su nuoboduliu. Savo video visuomet stenkitės išlaikyti ritmiką, bei dinamiką. Montuojant nufilmuotą medžiagą vadovaukitės principu „be gailesčio“, rodykite tik svarbiausius momentus. Geriau žiūrovą palikti alkaną nei jį persotinti.

4. Blogas garsas. Labai svarbu įrašyti kokybišką ir suprantamą garsą, ypač kai filmuojame konferencijas, video mokymus, interviu ar pan.  Prie kameros junkite profesionalius mikrofonus. Jei naudojate nebrangią kamerą, kuri neturi jungčių mikrofonams, tuomet naudokite atskirą garso įrašymo įrenginį arba galite naudoti išmanųjį telefoną su prijungtu profesionaliu mikrofonu. Redagavimo metu sinchronizuokite vaizdo įrašą su garso įrašu. Jei dedate muzikinį garso takelį, tuomet stenkitės, kad jis savo garso lygiu neužgožtų balso įrašo.

5. Bloga kadro kompozicija. Pasidomėkite, kaip yra komponuojamas kadras fotografuojant ar filmuojant. Iš pradžių pabandykite paprasčiausią trijų trečdalių taisyklę, pamatysite, kaip kadras taps tvarkingesnis. Vėliau pabandykite taip išdėstyti objektus, kad jie atitiktų ir sudėtingesnes komponavimo taisykles. Atkreipkite dėmesį tam tikrų objektų, pvz. dangaus ir žemės, santykį karde, pabandykite suformuoti kadrą taip, kad ⅓ užimtų vienas objektas, o ⅔ kitas. Įgijus praktikos automatiškai taikysite vieną ar kitą kadro komponavimo taisyklę apie tai per daug negalvodami.

6. Sužalotas pranešėjas. Stenkitės „nenupjauti“ kadro galvos srityje, taip pat stenkitės, kad jūsų kadro ribos nesutaptų su filmuojamo žmogaus ar gyvūno sąnariais. Virš filmuojamo žmogaus ar gyvūno galvos palikite truputį erdvės. Ši taisyklė taip pat gali būti laužoma. Pakankamai dažnai Holivudo filmuose ar BBC dokumentikoje galima pamatyti labai artimus kadrus, kur visame kadre yra matoma tik šnekančiojo apatinė veido dalis arba akių zona. Norint užfiksuoti tokius kardus, prieš tai reikia žinoti, kokiu tikslu juos naudosite ir kokią atmosferą žiūrovui tai sukurs.

7. Netinkamas apšvietimas. Labai svarbu tinkamai  apšviesti filmuojamą objektą. Kamerų sensoriai yra jautrūs šviesai, todėl, kuo daugiau į juos patenka nuo objekto atspindėtos šviesos, tuo kamera aiškiau supranta tą vaizdą ir jai  pačiai nereikia „sugalvoti“, kas yra nematomose vietose (nuo to kenčia vaizdo kokybė, atsiranda triukšmas). Taip pat jei filmavimo metu nėra pakankamai šviesos, vietose, kuriose trūko apšvietimo, gali būti bus matomos „juodos dėmės“. Taip pat vaizdas dažnai būna peršviestas, tuomet bus matomos „baltos dėmės“. Dėl nepakankamo apšvietimo arba peršvietimo vaizdas tampa plokščias. Naudokite natūralų apšvietimą, o neturėdami galimybės naudokite dirbtinius šviesos šaltinius. Naudokite filtrus. Atkreipkite dėmesį į šviesos kritimo kampą.

8. Netinkamas fonas (angl. background). Dažname lietuvių filmuotame video seminare ar mokomajame video antrajame plane yra matoma balta siena. Kodėl? Dažniausiai atrodo, jog pranešėjas įkalintas baltame kalėjime. Atkreipkite dėmesį, koks fonas yra naudojamas BBC, CNN ar Bloomberg naujienų metu. Vaikšto žmonės, mirga ekranai, daug visokių elementų, vaizdas nusidriekia į tolį, atsiranda kadro gylis bei perspektyva. Stenkitės, kad jūsų fonas būtų „sluoksniuotas“, t. y. objektai būtų išdėstyti ne vienodu atstumu nuo kameros. Vaizdas labiau traukia akį, pasidaro dinamiškas ir įdomus, matome ne tik kalbančią galvą. Labai svarbu kadrą užpildyti, kad jis neturėtų „mirusios erdvės“ (angl. dead space). Kabinkite paveikslus, ekranus, statykite knygų lentynas, gėles ir t.t. Komponuokite bei derinkite visą aplinką prie jūsų veiklos įvaizdžio. Paanalizuokite, kokią emociją perteikia baltas fonas ir kada jis yra naudojamas, nepiktnaudžiaukite juo.

9. Bevertis turinys. Svarbiausia – turinys, o visa kita tik priemonė turiniui perteikti. Rašysite knygą rašikliu ant pageltusio popieriaus ar spausdinsite ją kompiuteriu – nuo to ji nebus nei geresnė, nei blogesnė, todėl tą patį turite galvoti ir filmuojant savo video. Filmuokite su tuo, ką turite šiandien, ir taip, kaip galite šiandien tai padaryti geriausiai. Nesusikoncentruokite į brangiai kainuojančią įrangą, tam tikras estetinis lygis turi būti, bet jį galima pasiekti su pakankamai nedidelėmis išlaidomis. Žingsnis po žingsnio visuomet galima gerinti techninį įgyvendinimą. Visuomet galvokite apie tikslą, o tikslas video marketinge nėra aukšti meniniai pasiekimai. Turinys turi būti pateiktas tvarkingai, aiškiai, įdomiai, o svarbiausia jis turi būti naudingas žiūrovui.

Analizuokite jau sukurtus video ir stenkitės atkartoti tai, kas jums atrodo išpildyta geriausiai. Jei renkatės techniką, rekomenduoju YouTube tinklalapyje pasižiūrėti produktų apžvalgas, pamatę rezultatą galėsite lengvai nuspręsti, ar jus tenkina pristatoma technika. Redaguodami video dažnai jį „įsimylite“, priprantate prie jo, priimate jį tokį, koks jis yra. Pabūkite kelias dienas atskirai, pailsinkite nuo jo akis, tuomet į kuriamą video jūs galėsite pažvelgti šališkiau ir aiškiai pamatyti jo trūkumus. Būtinai testuokite savo sukurtą video prieš publikuodami jį. Paprašykite kolegų, draugų, kad kritiškai pažvelgtų ir pasidalintų savo nuomone.

Prenumeruokite naujienlaiškį ir gaukite informaciją apie video marketingą pirmieji.

Autorius – Ronaldas Burokas